Kiekviena valstybė turi turtingą istoriją, apibrėžiančią, kaip ji yra žinoma šiandien. Šios veiklos metu studentai tyrinės valstybės istoriją ir iliustruos ją naudodami laiko juostos išdėstymą. Valstybę gali pasirinkti studentas arba paskirti mokytojas. Studentai turi pagalvoti, dėl ko įvykis tikrai vertas, kad jis būtų įtrauktas į laiko juostą, ir sugebėti įtraukti detales į savo laiko juostą.
Norėdami pasirinkti alternatyvą laiko juostos išdėstymui, paprašykite mokinių sukurti laiko juostos plakatą, kurį būtų galima įtraukti į pristatymą ar galerijos pasivaikščiojimą. Jei norite suteikti studentams daug galimybių, prie šios užduoties galite pridėti daugiau nei vieną šabloną ir atitinkamai atnaujinti instrukcijas.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Terminas:
Tikslas: Sukurkite 4–6 langelių svarbių valstybės istorijos įvykių laiko juostą.
Studentų instrukcijos
Reikalavimai:
Pradėkite nuo paaiškinimo, kas yra laiko juosta ir jos svarba suprantant istorinę progresą. Pristatykite tarpdalykinio mokymosi koncepciją, paaiškindami, kaip įvairūs dalykai, pvz., geografija, menas ir socialiniai mokslai, gali suteikti išsamesnį vaizdą apie valstybės istoriją. Aptarkite būseną, kuriai jie skirs dėmesį, ir trumpai apžvelkite jos reikšmę.
Padėkite studentams tyrinėti svarbiausius pasirinktos valstybės istorinius įvykius. Tai turėtų apimti geografinius pokyčius, svarbius socialinius judėjimus ir reikšmingą kultūrinį bei meninį indėlį. Skatinkite naudoti įvairius šaltinius, pvz., knygas, internetines duomenų bazes, interviu ir daugialypės terpės išteklius, kad surinktumėte išsamią informaciją.
Suteikite mokiniams medžiagos, kad galėtų sukurti savo laiko juostas, pvz., didelius popieriaus lapus, žymeklius, liniuotes ir prieigą prie skaitmeninių įrankių, jei yra. Nurodykite mokinius ne tik išdėstyti istorinius įvykius chronologine tvarka, bet ir vizualiai pavaizduoti tarpdalykinius elementus. Pavyzdžiui, jie gali nubrėžti geografinius pokyčius laikui bėgant arba vaizduoti reikšmingus kultūros ar meno etapus.
Paprašykite mokinių pristatyti savo laiko juostas klasei, paaiškindami, kaip skirtingi įvairių dalykų elementai yra tarpusavyje susiję ir prisideda prie bendros valstybės istorijos. Skatinkite mokinių grįžtamąjį ryšį ir diskusijas, kad jie suprastų ir suprastų skirtingų disciplinų tarpusavio ryšį suvokiant istoriją.
Svarbių įvykių nustatymas valstybės tvarkaraščiams: nuspręsdami, kuriuos įvykius įtraukti į valstybės laiko juostą, studentai turėtų sutelkti dėmesį į gaires, kurios labai suformavo valstybės istoriją ir tapatybę. Tai apima jos įkūrimą, svarbiausius politinius ir socialinius įvykius, kultūrinius etapus ir įtakingus istorinius asmenis. Svarbiausia yra atrinkti įvykius, kurie kartu pasakoja išsamią valstybės raidos ir charakterio istoriją. Mokytojai gali padėti mokiniams atsižvelgti į įvykių istorinį poveikį, ilgalaikį poveikį ir svarbą dabartinei valstybės būklei. Tyrimai gali būti atliekami naudojant istorinius žymenis, valstybės istorijos knygas ir švietimo svetaines, kuriose pabrėžiami pagrindiniai valstybės istorijos momentai.
Būsenos laiko juostos detalės turėtų atitikti mokinių klasės lygį ir projekto apimtį. Jaunesniems studentams tinka platesni potėpiai, sutelkiant dėmesį į pagrindinius įvykius ir paprasti aprašymai. Vyresnio amžiaus ar labiau pažengę mokiniai gali gilintis į detalesnius ir niuansesnius aspektus, pavyzdžiui, įvykių priežastis ir pasekmes ar mažiau žinomus, tačiau reikšmingus istorinius momentus. Laiko juosta turėtų būti subalansuotas išsamumo ir aiškumo derinys, vengiant perkrauti per daug detalių ir užtikrinti, kad pagrindiniai įvykiai būtų pateikiami informatyviai.
Būsenos tvarkaraščių pateikimas gali būti kūrybingas ir įtraukiantis procesas. Mokiniai gali vesti žodinius pristatymus, paaiškindami savo laiko juostos įvykius ir jų reikšmę, eidami per klasę per chronologiją. Skaitmeninėms laiko juostoms skaidrių demonstravimas arba interaktyvus seansas gali būti veiksmingi, todėl galima patobulinti daugialypės terpės patobulinimus, pvz., vaizdus, garso klipus ar vaizdo įrašų ištraukas. Kitas būdas yra pasivaikščiojimas galerijoje, kai klasėje rodomos laiko juostos, o mokiniai vaikšto norėdami juos peržiūrėti ir aptarti. Šis metodas skatina mokymąsi tarp bendraamžių ir leidžia mokiniams interaktyviau įsitraukti į medžiagą. Kad ir kuris metodas būtų pasirinktas, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas aiškiam istorinio naratyvo ir jo poveikio valstybės raidai perteikimui.