Šios veiklos metu studentai išanalizuos dalį „Nelaikytas kelias . Studentai turėtų pagalvoti apie tai, ką„ Frost “reiškia pasakyti šiose eilutėse, labiau„ vaikams draugiškais “terminais. Mokytojai gali pasirinkti, kad studentai analizuotų skirtingas eilėraščio dalis, kad išplėstų užduotį.
Analizės pavyzdžiai
"Ir abu tą rytą vienodai gulėjo lapuose, nė vienas žingsnis nebuvo tryptas juodu". Tai reiškia, kad abu keliai dar nebuvo purvinti pėdomis.
"Du keliai išsiskyrė miške, ir atsiprašau, kad negalėjau keliauti ir būti vienas keliautojas, ilgai stovėjau." Tai reiškia, kad jie ilgai stovėjo ir svarstė, kurį kelią jie turėtų eiti.
"Tačiau žinodamas, koks kelias veda į priekį, abejojau, ar kada nors turėčiau grįžti". Kalbėtojas sako, kad greičiausiai negalės grįžti į kitą kelią, nes jų einamas kelias veda kitus kelius, o paskui - ir kitus kelius. Galų gale jie bus toli nuo dviejų pirminių pasirinkimų.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Terminas:
Tikslas: sukurkite vieno langelio siužetinę lentelę, kurioje analizuojama ir iliustruojama eilėraščio dalis.
Mokinio instrukcijos:
Pradėkite pamoką įtraukdami mokinius į diskusiją apie pasirinkimų įtaką jų pačių gyvenimui, pristatydami visa apimančią pasirinkimų ir pasekmių temą. Sekite tai skaitydami „Kelias nenuimtas“, skatindamas mokinius pasidalinti savo pradinėmis mintimis ir nustatyti konkrečias linijas, kurios jiems aktualios, ypač susijusios su pasirinkimais.
Pristatykite papildomų literatūros kūrinių, kuriuose nagrinėjamos panašios temos, pvz., romanų, apsakymų ar kitų eilėraščių ištraukas. Padalinkite klasę į mažas grupeles, kiekvienai grupei priskirdami skirtingą tekstą, kurį palyginsite su Frosto eilėraščiu. Kiekviena grupė aptars ir užrašys, kaip jai priskirtame tekste vaizduojami pasirinkimai ir jų rezultatai, lygindama ir supriešindama tai su „Nenuimtu keliu“.
Kiekvienai grupei skirkite laiko savo lyginamajai analizei pristatyti klasei. Skatinkite interaktyvias diskusijas, leisdami mokiniams klausinėti ir remtis vieni kitų pristatymais. Veskite išsamią klasės diskusiją, nustatydami sąsajas tarp skirtingų tekstų, Frosto eilėraščio ir asmeninių mokinių pasirinkimų patirties.
Pamoką užbaikite reflektuojančiu rašymo pratimu. Paprašykite mokinių parašyti trumpą esė arba asmeninį pasakojimą apie reikšmingą jų pasirinkimą, susieti jį su aptartomis temomis. Suteikite mokiniams galimybę pasidalinti savo istorijomis su klase, ugdydami asmeninės išraiškos ir empatijos aplinką.
Pagrindinė Roberto Frosto „Nenuimto kelio“ tema yra pasirinkimų ir jų pasekmių gyvenime samprata. Eilėraštis gilinasi į sprendimų priėmimo procesą ir jam būdingą neapibrėžtumą bei apmąsto, kaip mūsų pasirinkimai gali formuoti mūsų gyvenimo kelią. Nors jis dažnai interpretuojamas kaip pasakojimas apie unikalaus ar mažiau nueito kelio pasirinkimo svarbą, eilėraštyje taip pat subtiliai nagrinėjami apgailestavimo, apmąstymo ir žmogaus polinkio apmąstyti, kas galėjo būti, niuansai. Frosto niuansuotas požiūris palieka eilėraštį atvirą įvairioms interpretacijoms, tačiau pagrindinė tema išlieka mūsų pasirinkimų ir kelių, kuriais nusprendžiame pasirinkti arba palikti, įtaka.
„Nenuimto kelio“ įžanginė eilutė „Du keliai išsiskyrė geltoname miške“ sudaro pagrindą eilėraščio pasirinkimui ir sprendimų priėmimui. „Du keliai“ simbolizuoja skirtingus gyvenimo kelius ar pasirinkimus, kurių kiekvienas veda į skirtingus rezultatus. „Geltonos medienos“ vaizdiniai rodo rudens aplinką, laiką, dažnai siejamą su pokyčiais ir perėjimais, dar labiau pabrėžiant pasakotojui tenkantį apsisprendimo momentą. Ši eilutė pristato pagrindinę eilėraščio metaforą, kai keliai reprezentuoja pasirinkimus, su kuriais susiduriame savo gyvenime, ir patį pasirinkimo veiksmą su visomis jam būdingomis abejonėmis ir galimybėmis.
Nors pirminė „Nenuimto kelio“ interpretacija sukasi apie gyvenimo pasirinkimų ir jų pasekmių temą, eilėraštis tinka ir kitiems skaitiniams. Kai kuriose interpretacijose dėmesys sutelkiamas į individualizmo ir atitikties sampratą, o tai rodo, kad eilėraštis yra komentaras apie vertės žengti ne tokį įprastu keliu. Kiti mano, kad tai žmogaus būklės tyrinėjimas, gilinimasis į apgailestavimo, savistabos ir žmogaus psichikos sudėtingumo prigimtį. Reflektyvus eilėraščio tonas ir dviprasmiška pabaiga leidžia interpretuoti, paliečiančias egzistencines temas, tokias kaip prasmės paieška, likimo ir likimo prigimtis. Subtilus ir daugiasluoksnis Frosto raštas atveria eilėraštį įvairioms interpretacijoms už tiesioginės kryžkelės geltoname miške.