Visi literatūros kūriniai gali būti suskirstyti į dvi kategorijas: grožinės arba negrožinės literatūros. Negrožinė literatūra – tai teisingas ir faktiškai tikslus rašymas. Nors grožinės literatūros pagrindinis tikslas yra pramogauti, negrožinės literatūros rašymas dažniausiai skirtas informuoti. Negrožinės literatūros kūriniai gali būti sukurti siekiant išsaugoti duomenis, perteikti mokomąją informaciją arba atpasakoti tikras istorines ar biografines istorijas.
Ankstyvoji literatūra dažniausiai buvo sudaryta iš knygų, chronologinių ataskaitų, teisės aktų, laiškų ir kitų pirminių dokumentų. Laikui bėgant šie praktiniai formatai išsivystė į specifinius žanrus, įskaitant biografiją, autobiografiją ir memuarus. Nemažai šiuolaikinių kasdienių tekstų taip pat patenka į negrožinės literatūros kategoriją. Laikraščiai, žurnalai, vadovėliai ir instrukcijų vadovai yra negrožinės literatūros tekstai, su kuriais skaitytojai gali susidurti reguliariai.
Nors negrožinė literatūra yra pagrįsta tiesa, tai nereiškia, kad ji nėra šališka. Didžiąją negrožinės literatūros dalį įtakoja rašytojo požiūris. Kaip ir grožinėje literatūroje, žodžių pasirinkimas ir sakinio struktūra atlieka svarbų vaidmenį perteikiant subtilius negrožinės literatūros rašytojo šališkus dalykus. Pavyzdžiui, autobiografijose paprastai nurodomas ypatingas rašytojo polinkis ir jų suvokimas apie save ir kitus savo gyvenime. Negrožinėje literatūroje taip pat yra nuomonėmis pagrįstų kūrinių, pvz., redakcinių pranešimų ir kalbų. Jie yra faktiniai ta prasme, kad atspindi tai, ką kalbėtojas ar rašytojas tikrai tiki arba nori pasiekti.
Literatūrinė negrožinė literatūra yra negrožinės literatūros kūrinių pogrupis, apimantis stilistinius ir kūrybinius elementus, dažniau pasitaikančius grožinėje literatūroje. Literatūrinė literatūra apima aplinkos, charakterio, siužeto ir temos elementus. Kai kuriais atvejais šis žanras netgi įtraukė negrožinės literatūros romanus – stilių, kurį septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose trumpam išpopuliarino Trumano Capote'o knyga „ Šalta krauju “. Jos stilistinis lankstumas ir teminis gilumas įrodo, kad negrožinė literatūra gali būti tokia pat sudėtinga kaip ir klasikinė grožinė literatūra.