(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
Jei priskiriate tai savo mokiniams, nukopijuokite darbalapį į savo paskyrą ir išsaugokite. Kurdami užduotį, tiesiog pasirinkite ją kaip šabloną!
Požiūrio taškas (POV) reiškia perspektyvą, iš kurios pasakojama istorija. Tai esminis pasakojimo elementas, nes daro įtaką skaitytojo patirčiai ir istorijos supratimui. Pasakojimo perspektyvos pasirinkimas gali turėti didelės įtakos tam, kaip skaitytojas priima istoriją, todėl svarbu apsvarstyti, kuri pasakojimo perspektyva geriausiai atitiks numatytą pranešimą ir toną.
Mokant požiūrio, svarbu padėti mokiniams suprasti skirtingus požiūrio tipus. Keturi požiūrio tipai yra pirmojo asmens perspektyva, antrojo asmens, trečiojo asmens riboto ir trečiojo asmens visažinis. Pirmuoju asmeniu pasakotojas yra istorijos veikėjas ir pasakodamas istoriją naudoja „aš“ arba „mes“. Antrojo asmens požiūrio taškas naudoja „tu“ pasakodamas istoriją ir rečiau naudojamas grožinėje literatūroje. Trečiojo asmens požiūris gali būti ribotas, kai pasakotojas žino vieno veikėjo mintis ir jausmus, arba visažinis, kai pasakotojas žino visų istorijos veikėjų mintis ir jausmus. Trečiojo asmens žodžiai, tokie kaip „jis“, „ji“ ir „jie“, dažniausiai naudojami trečiojo asmens požiūriu, apibūdinant istorijos veikėjų veiksmus ir mintis.
Rašant iš kelių perspektyvų, svarbu, kad skirtingos perspektyvos būtų aiškios ir nuoseklios. Mokiniai turėtų perskaityti tikras istorijas, kuriose naudojami keli požiūriai, kad jie suprastų, kaip efektyviai perjungti perspektyvas. Norėdami rašyti tokiu būdu, mokiniai turėtų pasirinkti vieną veikėją, į kurį sutelks dėmesį kiekvienai istorijos daliai, ir rašyti to veikėjo požiūriu. Gali būti naudinga naudoti veikėjų diagramą arba diagramą, kad būtų galima stebėti kiekvieno veikėjo perspektyvą ir užtikrinti nuoseklumą visoje istorijoje. Perjungiant perspektyvas, svarbu naudoti aiškius perėjimus ir nurodyti, kuris veikėjas pasakoja istoriją. Naudodami kelis požiūrius, mokiniai gali giliau suprasti istoriją ir veikėjus bei sužinoti, kaip skirtingos perspektyvos gali formuoti pasakojimą.
Kaip pedagogas ar rašytojas, kalbos meno mokymas ir praktikavimas yra labai svarbūs. Čia atsiranda požiūrio taško darbalapiai. Šiame įraše mes išnagrinėsime, kas yra požiūrio taško darbalapiai, kaip juos naudoti ir į įvairius požiūrio taško veiklos tipus, kuriuos galite įtraukti, kad padėtumėte mokiniams įsisavinti požiūrį raštu. .
Požiūrio taško šablonuose mokiniams užduodami klausimai, padedantys suprasti skirtumą tarp pasakojimų pirmojo ir trečiojo asmens literatūroje. Jie yra įvairių formatų, pavyzdžiui, spausdinami šablonai, pratimai ir veiklos, skirtos išmokyti studentus atpažinti ir naudoti skirtingus požiūrius rašant. Požiūrio taško darbalapiai yra būtini mokant mokinius pasakojimo pagrindų, ir jie dažniausiai naudojami klasėse, siekiant padėti mokiniams tobulinti savo komponavimo įgūdžius.
Požiūrio taško darbalapiuose mokiniai prašomi nustatyti pagrindinius įvardžius, kurie padėtų jiems išsiaiškinti, ar požiūris yra pirmojo asmens, trečiojo asmens riboto ar trečiojo asmens visažinis. Mokiniai gali naudoti šiuos šablonus su bet kokia istorija ir netgi palyginti pasakotojų požiūrių skirtumus.
Pedagogai ir rašytojai gali naudotis įvairių tipų požiūrio darbalapiais. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
POV šablonas yra spausdinamas darbalapis, kuris padeda mokiniams rašyti istoriją tam tikru požiūriu. Į jį paprastai įtraukiami raginimai ir klausimai, padedantys mokiniams nustatyti pagrindinį veikėją, pasakotoją ir požiūrį.
Šiuose darbalapiuose pateikiami įvairių aspektų pavyzdžiai, pvz., pirmasis asmuo, antrasis asmuo, trečiasis asmuo ribotas ir trečiasis asmuo visažinis. Mokiniai turi perskaityti ir nustatyti kiekviename pavyzdyje naudojamą požiūrį.
Šioje veikloje mokiniai garsiai skaito trumpą istoriją ir mokiniai nustato skirtingus dialoge naudojamus požiūrius. Tai padeda mokiniams suprasti, kaip skirtingi žmonės gali skirtingai vertinti tą pačią situaciją.
Šiuose darbalapiuose mokiniai mokomi rašyti istoriją skirtingais požiūriais. Mokiniai skatinami rašyti tą pačią istoriją skirtingų veikėjų požiūriu, o tai padeda suprasti skirtingas perspektyvas, kurias galima panaudoti.
Šiame darbalapyje pagrindinis dėmesys skiriamas atpažinimui ir praktikai; Tai apima pratimus, kurių metu mokiniai turi rašyti sakinius ar pastraipas skirtingais požiūriais.
Norint veiksmingai dėstyti požiūrį raštu, labai svarbu į pamokos planą įtraukti įvairių tipų požiūrio darbalapius. Štai keletas patarimų, kaip juos efektyviai naudoti:
Laimingo kūrimo!
Ar jums įdomu, kokie yra skirtingi požiūriai? Keturi požiūrio tipai yra pirmojo asmens, antrojo asmens, trečiojo asmens riboto ir trečiojo asmens visažinis.
Dažnos mokinių daromos klaidos yra netinkamų įvardžių vartojimas, nenuoseklus pasirinkto požiūrio vartojimas ir skaitytojo klaidinimas keičiant požiūrius pasakojimo viduryje. Norint išvengti šių klaidų, svarbu mokiniams pateikti aiškias gaires ir pavyzdžius.
Kad požiūrio darbalapiai būtų patrauklūs, įtraukite interaktyvią veiklą, pvz., grupines diskusijas, darbą su partneriais ir skaitymą balsu. Taip pat galite naudoti daugialypės terpės išteklius, pvz., vaizdo įrašus ir vaizdus, kad padėtumėte mokiniams vizualizuoti skirtingus vaizdus.
Šių darbalapių naudojimas yra veiksmingas būdas skatinti mokinių kritinį mąstymą ir analizės įgūdžius. Skatindami juos apsvarstyti, kaip pasakotojo ar pagrindinio veikėjo požiūris įtakoja istoriją, galite padėti jiems ugdyti gebėjimą analizuoti ir interpretuoti tekstą. Pavyzdžiui, galite leisti jiems išanalizuoti, kaip istorija gali skirtis, jei ji pasakojama iš kitokio požiūrio, arba tekste nustatyti užuominų, leidžiančių manyti, kad pasakotojas yra nepatikimas arba šališkas. Analizuodami skirtingus istorijos veikėjų požiūrius, mokiniai gali giliau suprasti, kaip skirtingi žmonės skirtingai vertina tuos pačius įvykius ir kaip tai veikia visą istoriją. Be to, naudojant raginimus, reikalaujančius, kad mokiniai analizuotų autoriaus požiūrį, gali padėti jiems ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti apie tai, kaip pasakojime gali atsispindėti autoriaus patirtis ar įsitikinimai.