Achilas

Senovės graikų herojus Achilas buvo Tetidės ir karaliaus Pelėjo sūnus. Lemtis Achilui žadėjo nemirtingą šlovę.

Tetidė norėdama padaryti Achilą nemirtingu, panardino jį į Stikso- pragariškos, gyvuosius nuo mirusiųjų skiriančios upės- vandenis. Kai panyri į Stikso vandenis ir išnyri, tampi nepažeidžiamu. Tačiau kulkšnis, už kurios jį laikė motina, nesusilietė su vandeniu.

Pradėjusruošti į žygį prieš Troją Achilo tėvas Pelėjas, negalėjo susitaikyti su mintimi, kad ir trumpam, turės išvykti į karą. Jis paslėpė sūnų, ir Achilas gyveno su karaliaus dukterimis, aprengtas moteriškais drabužiais.

Sužinojęs, kur slepiasi Achilas, jo ieškoti išvyko Odisėjas. Kai rado jį Achilas sutiko eiti žygin prieš Troją. 

Kai per Trojos karą Achilo bičiuliai žuvo, jis baisiu pykčiu vieną po kito guldė Trojos didvyrius. Achilas būtų įsiveržęs į šventąją Troją ir sugriovęs ją, jeigu nebūtų jo sulaikęs dievas Apolonas.

Achilas niršo ant dievo už tai, kad šis daug kartų gelbėjo nuo jo trojėnus, net grasino perversiąs dievą ietimi. Apolonas niekieno nematomas, nukreipė trojėno strėlę Achilui į kulkšnį, vienintelę didvyrio sužeidžiamą vietą. Mirtina buvo Achilo žaizda.

Achilo gyvenimas - trumpas, bet šlovingas.